biurodaros teorija

biurodaros teorija statusas T sritis Politika apibrėžtis Teorija, kuria siekiama paaiškinti biurų ir jų biudžeto pokyčius. P. Dunleavy kritikavo W. A. Niskaneno biudžeto maksimizavimo teoriją, nes joje neatsižvelgiama į nefinansines racionalių biurokratų paskatas ir išorinius suvaržymus maksimaliai didinti biudžetą. Pasak biurodaros teorijos, racionalūs biurokratai siekia iš darbo gauti naudos kurdami biurą, kuriam būdingos personalo (ne vykdomosios) funkcijos, kolegiška (ne asmeninė) atmosfera; tai esanti pagrindinė (ne periferinė) sprendimų priėmimo vieta. Toks biuras leidžia gauti nefinansinės naudos ir išvengti biudžeto ribojimų. Dunleavy nurodomi biudžeto tipai: pagrindinis, biuro, programos ir ypatingos programos. Biurokratai labiausiai gina pagrindinį ir biuro biudžetą, nes tai jiems teikia didžiausią naudą. Jie gali atskirti politikos formavimo ir vykdymo funkcijas steigdami politikos įgyvendinimo agentūras. Fiskalinį spaudimą stengiamasi perkelti vykdomosioms agentūroms. atitikmenys: angl. bureau-shaping theory ryšiai: susijęs terminas – biudžeto maksimizavimo teorija susijęs terminas – viešasis pasirinkimas